Apie parką


Įkūrimo istorija

 

     Rambyno regioninis parkas įkurtas 1992 metais Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos- Atkuriamojo Seimo rugsėjo 24 dienos nutarimu Nr. I-2913„Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“. Parkas įkurtas siekiant išsaugoti Nemuno žemupio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.

 LR Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarime Nr. 490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“ nustatyta, kad pagrindinis Rambyno regioninio parko direkcijos tikslas yra užtikrinti Rambyno regioniniame parke esančių Nemuno žemupio kraštovaizdžio su senvaginiais ežerais-Bitežeriu, Juodežeriu, Merguva-Ragainės vingio kilpoje, Vilkyškių moreninio kalvagūbrio su eroziniu palikuoniu-Rambyno kalnu, vertingų Rambyno miško ir Nemuno pievų biocenozių, regioninio parko kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės bei kultūros paveldo vertybių , iš jų – Mažosios Lietuvos paveldo vertybių, apsaugą. Rambyno regioninio parko direkcija – tai Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, įsteigta 2001 metų sausio 01 dieną.

 Parko plotas - 4811 ha. Parko teritorija pagal gamtos ir kultūros paveldo apsaugos formas ir panaudojimo galimybę suskirstyta į zonas: konservacinės apsaugos prioriteto – tai 8 draustiniai (4023 ha, 83,6 % ), rekreacinę (155 ha, 3,2 %) , apsauginę (345 ha, 7,2% ) , ūkinę (288 ha, 6,0 %) bendro parko ploto. Teritorija išraizgyta gana tankiu kelių tinklu, 100 ha tenka apie 5,4 km kelių.

 Parko teritorijoje esančiuose 8 draustiniuose saugomos didžiausios parko vertybės – Nemuno slėnio kraštovaizdis; užliejamos pievos su tik joms būdingomis augalų bendrijomis; Rambyno kalnas su vertingais medynais; gamtos ir kultūros vienovę išsaugoję Bitėnų ir Bardėnų kaimai; išraiškinga Vilkyškių kalvagūbrio ketera; regiono miškams būdinga medynų įvairovė; Šereitlaukio dvaro aplinka; Vilkyškių miestelio senoji dalis.

 Parko teritorijoje yra 8 kaimai (Bitėnai, Bardėnai, Šereiklaukis, Opstainys, Raudondvaris, Pempynė, Vilkyškiai, dalis Lumpėnų ), kuriuose gyvena apie 1340 žmonių, 247 ha vandens telkinių (5,1 % parko ploto ). 13 km, t. y. nuo Nemuno ir Jūros upių santakos iki Rambyno alkakalnio, parko riba tęsiasi didžiausia Lietuvos upe – Nemunu ir Lietuvos valstybės siena su Rusijos federacijos Kaliningrado sritimi. Nemuno slėnyje išsibarstę 33 senvaginiai ežerai, didžiausi - Merguva (44,8 ha ) ir Bitežeris (13,8 ha ).

 

Puslapis "Apie parką" atnaujintas 2017-02-06