Gyvenamosios vietovės


Gyvenamosios vietovės

Rambyno regioniniame parke yra 8 gyvenvietės. Didžiausia – Vilkyškių miestelis, antra pagal dydį ir pagal istorinę-kultūrinę vertę Bitėnai. Šereiklaukio kaimas, Opstainių, Bardėnų kaimai, dalis Lumpėnų kaimo yra išsaugoję vertingų Mažosios Lietuvos kaimiškosios statybos ir sodybų  planavimo elementų.Keleriškių kaimas labai sunykęs, o Raudondvaryje likęs tik vienas buvusio stambaus ūkio sodybospastatas. Kaimai įsikūrę prie Nemuno, Jūros upių, prie plačių užliejamų pievų plotų, Šereiklaukio ir Rambyno girių. Ši aplinka suformavo žmonių gyvenimo būdą, pragyvenimo šaltinius. Šereiklaukis turėjo plytinę, nes pamiškyje buvo aukštos kokybės molio. Vilkyškių kalvagūbrio kalvos buvo išnaudojamos vėjo malūnams, kurie buvo beveik kiekviename kaime, kai kur ir po du., Šereiklaukyje nuo seno veikė vandens malūnas. Kiekviename kaime veikė smuklės, Bitėnuose jų buvo net keturios. Arčiausiai Nemuno gyveno žvejai, laimikį parduodavę Ragainėje.  Užpelkėjusiuose Šereiklaukio girios pakraščiuose buvo kasamos durpės, o girioje degamos medžio anglys, gaminama derva. Tačiau pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo žemdirbystė ir gyvulininkystė. Užliejamose pievose augo vešli žolė, ūkininkai augino daug galvijų, arklių. Kiekviename kaime buvo pieninės, sūrinės. Opstainių kaime trumpą laiką veikė spaustuvė, o Bitėnuose pas Martyną Jankų spaustuvė buvo didelė, veikė 17 metų ir pasitarnavo Lietuvai spaudos draudimo laikotarpiu. Per Nemuną ties Šereiklaukiu ir Bitėnais veikė perkėlos, kursavo garlaiviai „Tilžė – Smalininkai“. Bitėnuose buvo uostas laivams ir sielininkams sustoti poilsiui. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, Nemunas tapo valstybine siena tarp Vokietijos  ir Lietuvos, todėl Šereiklaukyje ir Bitėnuose buvo įkurti sienos perėjimo punktai ir muitinės.

                             Muitinės sodyba Šereiklaukio kaime

                              Keltas per  Nemuną ties Bitėnais

Puslapis "Gyvenamosios vietovės" atnaujintas 2017-08-04