Gyvūnija


Žinduoliai

    Lietuvoje gyvena 69 žinduolių rūšys, tarp kurių 62 vietinės bei 7 svetimžemės rūšys. Yra žinoma, kad Rambyno regioninio parko teritorijoje gyvena 43 žinduolių rūšys. Šuninių šeimą atstovauja vilkas, lapė ir usūrinis šuo. Vilkai parko miškuose apsilanko tik epizodiškai, nuolat čia negyvena. Gausiausia yra kiauninių šeima, tai abi kiaunių rūšys- miškinė ir akmeninė, žebenkštis, šermuonėlis, juodasis šeškas, kanadinė audinė (invazinė rūšis, kuri vėliau išstūmė vietinę europinę audinę), barsukas ir ūdra. Pastaraisiais metais parko miškuose pastebimai padaugėjo briedžių, tauriųjų elnių , stirnų, tai elniniai žvėrys. Kiaulinių šeimai atstovauja šernas.Daugiausia rūšių, kurios gyvena pas mus, turi graužikų būrys. Rudasis pelėnas, paprastasis pelėnas, vandeninis pelėnas, pelkinis pelėnas, pievinis pelėnas, geltonkaklė pelė, miškinė pelė, pelė mažylė, rudoji žiurkė, pilkoji žiurkė, pilkasis kiškis,  ondatra,  bebras, paprastoji voverė,  didžioji miegapelė. Čia parko teritorijoje kaip ir visoje Lietuvoje gyvena ir vabzdžiaėdžiai gyvūnai – ežys, kurmis, vandeninis ir paprastasis kirstukai bei kirstukas nykštukas.Iš 15 šikšnosparnių rūšių, randamų Lietuvoje, 9 gyvena Rambyno regioninio parko teritorijoje. Vandeninis pelėausis, Branto pelėausis, Natererio pelėausis, rudasis nakviša, vėlyvasis šikšnys, šiaurinis šikšnys, šikšniukas nykštukas, Natuzijaus šikšniukas, rudasis ausylis–visi jie gyvena čia parko teritorijoje.

 Paukščiai

       Rambyno regioninio parko teritorijoje peri apie 210 paukščių rūšių. Kadangi Rambyno regioninio parko kraštovaizdis labai į vairus, tai ir paukščių čia gyvena pačių įvairiausių. Gausu plėšriųjų paukščių. Parko miškuose peri jūrinis erelis, dvi poros mažojo erelio rėksnio, juodasis peslys, rudasis peslys. Miškuose, dėl reljefo ypatumų daug negyvos medienos, todėl daug geninių paukščių- juodųjų ir žaliųjų meletų, genių. Jų iškirstais uoksais pasinaudoja ir kiti paukščiai ir gyvūnai. Ragainės vingio pievose medžioja nendrinės ir javinės lingės, savo vaikus augina griežlės ir putpelės, laksto kurapkų pulkeliai. Ant krūmų ir medžių tarp pievų ir senvaginių ežerėlių tupi paprastosios medšarkės, laukdamos praskrendančio ar prabėgančio grobio. Į pievas maitintis atskrenda ir vienas gražiausių mūsų paukščių – kukutis. Senvaginiuose ežeruose peri antys, laukiai, nendrinės vištelės. Ypač parke padaugėja paukščių pavasarinės ir rudeninės migracijos metu. Čia apsistoja pailsėti žąsys, antys, gulbės ir kiti paukščiai. Rudeninės migracijos metu, kiekvienais metais  pas mus apsistoja didieji baltieji garniai. Negalima nepaminėti ir Bitėnų baltųjų gandrų kolonijos, kur jau daugiau nei 30 metų kompaktiškai gyvena gandrai, lizdai susukti šalia vienas kito, pušyse. Kasmet Bitėnų gandrų kolonijoje peri  apie 20 gandrų porų.

 Ropliai

 Lietuvoje gyvena septynios rūšys roplių. Žinoma balinio vėžlio ir lygiažvynio žalčio pas mus nepamatysi, tačiau likusios penkios roplių rūšys nėra retos. Drėgnesnėse vietose galite pamatyti gyvavedį driežą, o štai vikrusis driežas priešingai, mėgsta atviras, sausas vietas. Geltonskruostis žaltys labai pamėgęs Rambyno kalno papėdę, vaikštant miško keliukais, jei būsite atidūs, pastebėsite trapųjį gluodeną. Parke esančiuose miškuose gyvena ir vienintelė nuodinga Lietuvos gyvatė  ̶̶  angis, tačiau dėl jos atsargumo, ją sunku pamatyti.

 

 

Puslapis "Gyvūnija" atnaujintas 2018-01-24