Miškai


Miškai

      Miškų įvairovę lemia ne tik žmogaus veikla, bet ir klimatas, reljefas, dirvožemiai. Pirmą kartą Rambyno miškai rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1385 metais Kryžiuočių ordino “Lietuvos kelių aprašymuose”, tuo metu miškai buvo daug didesni. Šimtmečiams bėgant, girios dėl žmogaus veiklos  mažėjo. Štai šių vietų dvarininkas baronas fon Dresleris 1918 metais  pardavė Šereiklaukio mišką iškirtimui, nes reikėjo dukrai ištekant atiduoti kraitį. Po to dalis miško buvo atsodinta,  dalis atžėlė. Parko teritorijoje yra keturi miškai. Šereiklaukio (apie 1500 ha), Vilkyškių (apie 200 ha), Rambyno ( apie 150 ha ) ir Bardėnų (100 ha). Jie priklauso Šilutės miškų urėdijos Rambyno girininkijai. Šiuose miškuose vyrauja spygliuočių medynai: pušynai sudaro 47 %, eglynai – 20 %, visų medynų ploto. Iš minkštųjų medynų didžiausią plotą užima beržynai 15 %, ąžuolynai paplitę 9 % miškų ploto. Miškuose vyrauja pusamžiai medynai, sudarydami 39 % visų medynų ploto, jaunuolynai sudaro 26%, bręstantys – 12 %, brandūs – 23 %. Gamtinę brandą pasiekusių medynų plotas yra per 44 ha.      Per metus pagrindiniais kirtimais yra iškertama 3800 m³ medienos, metinė visų kirtimų apimtis yra 5410 m³ medienos. Per penkmetį bus atželdinta 66 ha miško, o palikta atžėlimui 34 ha. Įdomiausias ir biologinių požiūriu įvairiausias yra Šereiklaukio miškas. Šereiklaukio miškas auga ant šiaurinės Vilkyškių gūbrio dalies. Labai  raižytas reljefas, didelė dirvožemių  įvairovė,  nulemia labai skirtingų miškų augimą. Matyt niekur kitur nerasime, kur  tokiame nedideliame miško plote (apie 1500 ha),  būtų išskirtos net aštuonios europinės svarbos (NATURA 2000) miškų buveinės iš trylikos randamų Lietuvoje, kurios yra saugomos visoje Europoje, nes dėl žmogaus veiklos jos sparčiai nyksta. Šiame miške buvusių mažų ežerėlių vietose per laiką susiformavo nedidelės aukštapelkės su jose uogas benokinančiomis spanguolėmis. Visai netoli nuo jų galite pamatyti kerpšilį, kur be pušų ir kerpių nieks nenori augti, nes čia trūksta drėgmės ir dirvožemis labai nederlingas. Čia galite pamatyti eglyną, kuriame net dienos metu nuo jo tankumo tamsu. O perlipę kalvelę, pamatysite beveik šimto metų  sulaukusį ąžuolyną, matyt dar Rytų Prūsijos miškininkų sodintą.  Šereiklaukio miške išlikęs ir gyvena borealinių miškų reliktas – šneiderio kirmvabalis. Nesenai rasta ir jau keletą metų stebima didžioji miegapelė. Pievose, esančiose miške gyvena, vieni gražiausių Lietuvos drugių – mahaonas ir didysis apolonas. Iš dešimties šikšnosparnių rūšių įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, net septynios aptinkamos šiame miške. Pušynuose nesunkiai surasite smiltyninį gvazdiką, rudenį pradėjus augti grybams ąžuolyne pamatysite dėmėtąjį baravyką, o viename šio miško jaunuolyne auga raudonviršiai - albinosai. Čia Rambyno regioninio parko teritorijoje auga miškas, kuris ypač svarbus biologinės įvairovės išsaugojimo požiūriu, kurį turėtų pamatyti ir ateinančios kartos. 

 

 

Puslapis "Miškai" atnaujintas 2017-08-04